„Kai užsiimi mėgstama veikla, negaila nei laiko, nei jėgų“, sako šiaulietė šaškininkė, sporto centro „Dubysa“ šaškių ir šachmatų sporto trenerė Sandra Laurutienė liepos 17 dieną mininti penkiasdešimties metų jubiliejų. Daugkartinė Lietuvos čempionė asmeninėje ir komandinėje įskaitoje, puikiai atstovavusi Lietuvą pasaulio čempionatuose ir žaidynėse, vėliau – trenerė, kuri ne vieną savo auklėtinį atlydėjo iki aukščiausio pakylos laiptelio pasaulio čempionatuose. Pastaraisiais metais greta įvairių veiklų, projektų, užsiėmimų Sandra Laurutienė dar užėmė ir Lietuvos šaškių federacijos viceprezidentės pareigas. Entuziazmo, idėjų ir geros nuotaikos nestokojanti moteris pasakoja, kad per visas veiklas dienoje neranda nei vienos laisvos minutės, tačiau šios gražios sukakties proga valandėlei pristabdėme Sandrą ir pasikalbėjome apie kone visą gyvenimą ją lydinčias sporto šakas.
Pažintis su šaškėmis
Pirmuoju Sandros „neoficialiu“ treneriu vaikystėje tapo jos senelis, kuris anūkę išmokė taisyklių, drauge gamindavo figūras, piešė lentas.
„Mano susidomėjimą šaškėmis sužadino senelis. Jis buvo labai išsilavinęs, užsiimdavo su manimi, daug ko išmokė, tame tarpe ir kaip žaisti šaškėmis bei šachmatais. Su juo gamindavomės šaškes ir šachmatus – vieną pagaliuką juodai nudažydavome, laužydavome kol prisigamindavome pakankamai, piešdavome lentas. Ieškodavome tinkamų sagų, kurios atstodavo figūras. Tas procesas labai patiko“, – pažintį su šaškėmis ir šachmatais prisiminė Sandra.
Pirmos pergalės pasipylė, kai Sandra pradėjo atstovauti Pabalių mokyklą tarpmokyklinėse šaškių varžybose. Kadangi senelis buvo neblogai mergaitę paruošęs, jau pirmais metais pavyko pasiekti puikių rezultatų.
„Šaškių būrelį lankyti pradėjau gan vėlai. Pas trenerį Vladą Valantiną pakliuvau būdama dvylikos metų. Prieš tai gerai sekėsi žaisti tarpmokyklinėse varžybose, kurių metu buvau įgijusi 2 atskyrį, tačiau treneris iš karto jį atėmė. Tiesa, jau netrukus pamatęs, kad atitinka lygis – jį grąžino. Mūsų grupė buvo labai stipri, jau po metų tapau Lietuvos jaunučių čempione. Vadovaujant labai puikiam treneriui, visų mūsų rezultatai žaibiškai kilo aukštyn. Vaikystė, jaunystė, tai tas gyvenimo etapas, kai galėjai visą laiką skirti savo pomėgiams, atiduoti visas jėgas ir žavėtis tuo, ką darai“, – pasakojo S. Laurutienė.
Karjera
Per savo, kaip šaškininkės karjerą, Sandra Laurutienė yra ne kartą tapusi Lietuvos moterų čempione: 1991 metais tapo greitųjų šaškių čempione, o laikotarpyje nuo 1994 iki 2003 net šešis kartus paprastųjų šaškių čempione. 10 kartų tapo komandinių čempionatų laimėtoja.
Paprastųjų šaškių alternatyviame pasaulio čempionate ji užėmė 8 vietą. Pasaulio moterų čempionate 2002 metais iškovojo aštuntą vietą, o 2003 metais užkopė iki ketvirtos vietos. 2008 metais Pekine vykusiose I pasaulio intelektualiųjų sporto šakų žaidynėse Sandra Laurutienė iškovojo devintą vietą.
2003 metais S. Laurutienei suteiktas pasaulio šaškių federacijos sporto meistrės vardas.
Greta dalyvavimo čempionatuose ir vaikų treniravimo, Sandrai ne kartą teko teisėjauti pasaulio ir Europos jaunimo, jaunių paprastųjų šaškių čempionatuose.
Trenerės karjerą sporto centre „Dubysa“ Sandra Laurutienė pradėjo 1991 metais. Per ilgą karjerą visas būrys auklėtinių garsino Lietuvą ir Šiaulius pasaulio, Europos čempionatuose, skindami aukščiausius apdovanojimus.
2005 ir 2006 metais ji išrinkta Lietuvos šaškių metų trenere.
Per savaitę – 200 vaikų
Sandra Laurutienė pasakoja niekada nebijojusi permainų, o jas priimdavo, kaip dar vieną gyvenimo iššūkį. Tokį iššūkį ji priėmė 2012 metais, kai persikėlė gyventi į Olandiją. Tačiau ir ten ji nenutolo nuo šaškių.
„Kai daug metų užsiimi ta pačia veikla, nenuostabu, kad kartais ateina momentas, kai atrodo šiek tiek išsikvepi. Taip nutiko ir man. 2012-14 metais išvykau į Olandiją, kur gyvenau, dirbau ir aktyviai žaidžiau už šios šalies „Roermund“ šaškių klubą. Olandijoje šaškės yra trečia pagal populiarumą sporto šaka. Šalyje iš viso suskaičiuojama apie 500 klubų. Grįžusi į Lietuvą, dar važinėjau dalyvauti varžybose, tačiau dabar, kai prisidėjo papildomos pareigos laiko nelieka. Olandijos klubo sąrašuose esu, tačiau jau nebežaidžiu“, – gyvenimo pokyčius prisiminė Sandra.
Grįžus į Lietuvą Sandra vėl ėmėsi ankstesnės veiklos ir grįžo į sporto centrą „Dubysa“ dirbti su vaikais. Kadangi tuo metu šaškes lankančių vaikų nebuvo daug dėl nusipelniusio trenerio a.a. V. Valantino užklupusios ligos ir buvo kilęs klausimas, ar nevertėtų uždaryti šaškių sekcijos, trenerė greta šaškių dar pradėjo mokyti ir jaunuosius šachmatininkus. Grįžus trenerei – pasipylė vaikai, netruko ateiti ir rezultatai.
„Šaškės ir šachmatai vaikams duoda tik gera ir puikiai tinka vaikų lavinimui. Padeda lavinti loginį mąstymą, strateginius įgūdžius, atmintį bei dėmesio koncentraciją. Kiekviena šaškių ar šachmatų partija yra tarsi tyrimų laukas bei kūrybinio mąstymo laboratorija. Mokomasi skaičiuoti ėjimo galimybes, vertinti riziką ir nagrinėti logines grandis žaidimo metu. Daug talentų randu, tikrų deimančiukų. Kaip treneris tu turi daryti daug daugiau nei vien treniruoti. Neišeina nuo valandos iki kitos ir viskas, dirbame daug, atiduodame visą save. Su vaikais dirbti labai patinka, galiu jiems visą savo laiką atiduoti. Atrodo, kad tik pradėjome treniruotę, o ji jau baigėsi. Vaikai įvertina atsidavimą. Iš viso per savaitę, jei skaičiuotume visas mano veiklas, tenka padirbėti su dviem šimtais vaikų. Nors tempas beprotiškas, kai darbai patinka ir dirbasi kitaip“, – pasakojo S. Laurutienė.
Garsiausi auklėtiniai
Darbus pradedu 5:30 ryte, vidurdienį treniruotės mokykloje, po jų vėl apsimėtai svarbiausius darbus ir treniruotės sporto centre. Vakarais vėl užsibaiginėju darbus ir taip kasdien. Savaitgaliais – varžybos, tad laisvo laiko nelieka visiškai. Sandra pasakoja, kad daug laiko praleidžiant treniruotėse ir šaškių paslapčių mokant vaikus, šia sporto šaka ji mėgino sudominti ir savo atžalas.
„Dukra žaidė šaškėmis, tapo Lietuvos čempione, pasaulio čempionate užėmė 11 vietą. Supratau, kad laikas paleisti. Ji atrado save kitose veiklose. Sūnus taip pat žaidė šaškėmis ir šachmatais, dalyvavo Lietuvos čempionatuose, tačiau ir jis pasuko kita linkme – pasirinko elektroniką ir techniką“, – pasakojo Sandra.
Per trenerės karjerą Sandra yra išugdžiusi nemažą būrį pasaulio čempionų ir prizininkų. 2002 metais Andrius Kybartas tapo pasaulio vyrų braziliškųjų šaškių vicečempionu, 2005 ir 2006 metais Simona Kulakauskaitė tapo pasaulio jaunimo tarptautinių šaškių čempione, Edgaras Petrauskas – Europos vaikų braziliškųjų šaškių čempionu tapo 2005 metais, 2011 metais jis iškovojo Europos jaunių čempiono vardą. Domantas Norkus ir Milda Jocaitė vadinti auksiniais šaškininkais, kurie ne kartą tapo pasaulio čempionais. Domantas 2018-19 metais pasaulio vyrų čempionate iškovojo bronzą.
„Ech, kad tik visus auklėtinius prisiminčiau, skambių pergalių tikrai buvo. Žinoma, ir dabar jų netrūksta. Auga nauja puiki šaškininkų karta. Benas Mendelis – daugkartinis Baltijos šalių, Europos, pasaulio žaibo šaškių čempionas. Šiemet sporto centrą „Dubysa“ baigė ir baigimo pažymėjimus atsiėmė Rokas Banevičius ir Marija Aleksandra Alekseriūnaitė. Praėjusiais metais abu jie tapo pasaulio čempionato prizininkais. Su auklėtiniais ryšys išlieka. Per eilę metų esu pastebėjusi, kad baigę sporto centrą vaikai dažniausiai išnyksta iš šaškių pasaulio, o kai susidėlioja gyvenimo planą – sugrįžta. Šis scenarijus pasikartojo jau ne vieną kartą, talentingi vaikai grįžta ir vėl puikiai atstovauja Lietuvą tarptautiniuose turnyruose ir čempionatuose“, – pasakojo trenerė.
Naujas etapas
1997 metais Sandra Šiaulių pedagoginiame institute baigė fizikos ir matematikos bakalauro studijas. 2010 metais Šiaulių universitete įgijo sporto edukologijos magistro laipsnį. Magistro darbo tema ji pasirinko tyrimą, kaip šaškių ir šachmatų sporto šakos įtakoja žmogaus dėmesį, mąstymą ir atmintį.
2020 metais išleido knygą „Šaškių pradžiamokslis“, o 2021 metais ją patobulino ir išvertė į latvių kalbą. 1000 vienetų tiražas latvių kalba pasirodė per mažas, tad Latvijos šaškių federacija planuojama jį pakartoti.
Dar vienas naujas gyvenimo etapas Sandrai prasidėjo, kai 2021 m. per Lietuvos šaškių federacijos rinkiminę- ataskaitinę konferenciją užėmė viceprezidentės pareigas. Tai labai daug organizacinių klausimų, komunikacijos reikalaujantis darbas.
„Šiemet lapkričio mėnesį baigsis dviejų metų kadencija ir lauks nauji rinkimai. Dar turiu daug minčių, idėjų. Dar yra nenuveiktų darbų, neįgyvendintų svajonių, šaškių sporto šaką pakelti į aukštesnį lygį. Siekiame, kad ji taptų žinomesnė, kad žmonės pamatytų jos grožį ir suprastų naudą“, – planais ir siekiais dalinosi pašnekovė.
